I took a sip of cappuccino and rela

I took a sip of cappuccino and relaxed in the first-class seat of the Eurostar train as it sped towards Paris.


I wasn't really sure why I was on the train in the first place It certainly wasn't typical of me to drop everything and run off to somewhere like Paris. Actually, my wife Sandra keeps telling me I've become boring in my old age. In fact, Sandra was the reason why I was heading for the French capital.


When I had got home from work the night before I'd found a note from Sandra on the kitchen table. It said that she needed to get away for a few days and would come back later in the week.


She'd done the same thing several times during our twenty-two years of marriage. When she got fed up with things at home she would pack a bag and go, but she always cameback when she was ready.


We had been having a few problems recently, and I had to admit that our relationship had got a bit boring since our youngest daughter had left for university.
After re-reading Sandra's note, it suddenly occurred to me that the following day would be exactly 25 years since Sandra and I first met in Paris. We had always celebrated this date together, but this time she had obviously decided to spend it away from me.


I couldn't really blame her. I'd been working such long hours that we barely saw each other. When we did have some time together, I was usually so exhausted that I simply fell asleepin front of the TV.
I suddenly felt I had to go to Paris on the anniversary of our first meeting. On my own, perhaps, I would be able to see things more clearly.


I decided to catch the first Eurostar train the next morning. Soon after the train arrived at the Gare du Nord in Paris, unsure of where I was going, I bought a ticket and went straight down to the Metro. As the train rushed through the black tunnel, I found my mind going back to that day, 25 years before.


I'd been working in the Paris branch of a London based mercha.nt bank. I remember it was a beautiful spring day and I'd decided to spend my lunch break in the Tuileries gardens. I had bought a baguette and some cold meat and found myself a bench next to a pool.


I'd only been there a few minutes when a gorgeous young lady came up and asked if she could join me. She had a thermos flask of coffee and a bag of fresh fruit.


We sat on the bench, shared our lunch and chatted for ages. Her name was Sandra and she was working in Paris as a nanny. We fell in love, and eventually married three years later in London.


I paused at the gates of the gardens, wishing that Sandra was with me. I eventually went through the gates and walked along the path past the same green trees, statues and flowerbeds.


When I arrived at the pool I saw that the bench was still there. It was empty, so I went over and sat down. I took the food out of the bag, tore off a piece of the baguette and began toeat. Suddenly I heard a woman's voice behind me.


"May I join you?" it said. Startled, I turned around. In disbelief, I watched as my wife, holding a thermos flask of coffee and a large bag of fruit, came round and sat next to me.
She looked wonderful. She'd had her hair done and was wearing a floral print dress.
"Sandra!" I exclaimed.
"I was hoping you'd come, Bill," she smiled.

Результаты (литовский) 1:

Laikiausi sip kapučino ir atsipalaidavęs "Eurostar" traukinių pirmos klasės sėdynės, kaip ji sped link Paryžiaus.Aš nesu labai tikras, kodėl aš dėl traukinio į pirmą vietą tai tikrai nebuvo man mesti viską ir išbėgti į kažkur, pavyzdžiui, Paryžiuje. Tiesą sakant, mano žmona Sandra neleidžia pasakoti man, aš tapo nuobodu mano vyresniame amžiuje. Tiesą sakant, Sandra buvo priežastis, kodėl aš buvau už Prancūzijos sostinę.Kai gavau namo iš darbo naktį prieš aš galėtų rasti pastabą iš Sandra ant virtuvės stalo. Jis sakė, kad ji reikia išeiti per keletą dienų ir sugrįš vėliau per savaitę.Tą patį ji padarė keletą kartų per mūsų dvidešimt dvejų metų santuokos. Kada ji gavo atsibodo su dalykų namuose ji būtų pakuotėje maišą ir eiti, bet ji visada cameback kai ji buvo pasiruošusi.Mes turėjo kyla keletas problemų neseniai ir man teko pripažinti, kad mūsų santykiai jau gavo šiek tiek nuobodu, nes mūsų dukra paliko universitetą.Po pakartotinio svarstymo Sandra Pastaba, ji staiga atsirado pas mane kad kitą dieną bus lygiai 25 metus nuo Sandra ir aš pirmą kartą susitiko Paryžiuje. Mes visada buvo švenčiama ši data kartu, bet šį kartą ji buvo akivaizdžiai nusprendė išleisti jį nuo manęs.Aš tikrai negaliu kaltinti ja. Aš jau dirba toks ilgas valandas, kad mes vos pamatė vienas kitą. Kai mes jau šiek tiek laiko kartu, aš paprastai taip išnaudota, kad aš tiesiog sumažėjo asleepin priešais Televizorių.Staiga pajutau, man teko eiti į Paryžių metinių mūsų pirmasis susitikimas. Apie savo, ko gero, aš galėtų matyti dalykus aiškiai.Aš nusprendžiau sugauti pirmą "Eurostar" traukinių kitą rytą. Netrukus po to, kai traukinys atvyko iš Gare du Nord Paryžiuje, nežino, kur aš būsiu, aš nusipirkau bilietą ir išvyko tiesiai iki metro stoties. Kaip traukinio puolė juoda tuneliu, radau mano protas grįžta į tą pačią dieną, prieš 25 metus.Aš dirbu Londone pagal mercha.nt banko filialas Paryžiaus. Prisimenu, buvo graži pavasario diena ir aš nusprendė išleisti savo pietų pertrauką Tuileries soduose. Aš nusipirkau baguette ir kai kurių mėsos ir atsidūriau stende šalia baseinas.Aš tik buvo čia per kelias minutes kai spalvingas jauna mergina atėjo ir paprašė, jei ji galėtų prisijungti prie manęs. Ji turėjo termosas kavos ir maišą šviežių vaisių.Sėdi ant suoliuko, dalinomės mūsų pietūs ir kalbėjosi vaikams. Jos vardas Sandra ir ji dirbo aukle Paryžiuje. Mes įsimylėjo, ir galiausiai vėliau vedęs trejus metus Londone.Aš sustabdyta ne vartai į sodus, norintis, kad Sandra buvo su manimi. Galų gale nuėjau per vartus ir vaikščiojo palei kelią pro pat žali medžiai, statulas ir gėlynai.Kai aš atvykau prie baseino pamačiau, kad stende buvo vis dar ten. Jis buvo tuščias, todėl aš perėjo ir atsisėdo. Aš paėmė maistą iš maišo, atplėšė gabalėlį baguette ir pradėjo toeat. Staiga išgirdau moters balsą už mane."Gali prisijungti jūs?", jis pasakė. Nustebinti, aš pasuko aplink. Netikėjimas, aš žiūrėdavau, kaip mano žmona, termosas kavos ir didelį maišą vaisių, ištisus priėjo ir atsisėdo šalia manęs.Ji atrodė nuostabus. Ji turėjo savo plaukų padaryti ir vilkėjo gėlių spausdinti suknelė."Sandra!" Aš sušuko."Aš tikiuosi jums ateis, Bill," Ji nusišypsojo.